Vanta – vienas svarbiausių garinės pirties atributų.
Vanta – vienas svarbiausių garinės pirties atributų.
Beržinė vanta – tradicinė ir dažniausiai pirtyje naudojama vanta. Joje gausu eterinių aliejų, gerai valo odą, malšina stresą, mažina nerimą, lengvina kvėpavimą. Kaip beržinių vantų priedas trynimams naudojami ir daugelio rūšių žolynai – pelynai, kiečiai, kraujažolės, jonažolės.
Ąžuolinė vanta – nuo seno naudojama pirtyse, suteikianti žmogui jėgų. Ąžuolo lapai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, todėl šias vantas patariama naudoti žmonėms, turintiems kraujospūdžio sutrikimų.
Dilgėlių vanta – ypatingai vertinama pirties žinovų, žeminanti nervinę įtampą, stimuliuojanti periferinę kraujotaką, mažinantireumatinio pobūdžio skausmus. Surišta iš dar nesumedėjusių dilgėlių, tinkamai apdorota karštu ir šaltu vandeniu, ji daugiau naudojama trinti, masažuoti, o ne vanoti.
Spygliuočių vanta – pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu, gydo peršalimo ligas, gerina medžiagų apykaitą, atstato jėgas. Vanojimosi procedūra atliekama suminkštinus vandenyje jos spyglius, gerai sušilus odą. Patariama neperti švelnių kūno vietų (pilvo, šlaunų). Spygliuočių vanta visuomet žalia, jos nereikia džiovinti. Kadaginę vantą galima susirišti prieš pat pirtį.
Liepų vanta – turi kosmetinį poveikį, valo odą kaip muilas, todėl dar pavadinama „moteriška“ vanta. Prie tokių priskiriamos ir vantos iš obels, vyšnios, labiausiai tinkančios brandaus amžiaus moterims. Ievine vanta negalima piktnaudžiauti, nes ji kelia kraujospūdį.
Eukalipto vanta – veikia kaip antiseptikas, sergant gerklės, trachėjos, bronchų ligomis, ypatingai kvapni.